Pereiti prie turinio

Gibaičių kapinynas

Koordinatės: 56°01′50″ š. pl. 23°28′30″ r. ilg. / 56.03056°š. pl. 23.47500°r. ilg. / 56.03056; 23.47500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gibaičių kapinynas
[[Image:|250px]]
Gibaičių kapinynas
Gibaičių kapinynas
Koordinatės
56°01′50″ š. pl. 23°28′30″ r. ilg. / 56.03056°š. pl. 23.47500°r. ilg. / 56.03056; 23.47500
Vieta Šiaulių rajonas
Seniūnija Meškuičių seniūnija
Naudotas III a. - VI a.
Žvalgytas 1932
Tirtas 1964 m.

Gibaičių kapinynas – buvęs kapinynas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Gibaičių kaimo (Meškuičių seniūnija) pietvakariniame pakraštyje, Kulpės dešiniajame krante.

Gibaičių kapinynas suardytas ariant ir kasant žvyrą. 1932 m. Šiaulių kraštotyros draugija (tyrimų vadovas Balys Tarvydas) ištyrė dalį kapinyno, 1964 m. Šiaulių Aušros muziejus (tyrimų vadovas Julius Naudužas) dar 80 m² jo ploto. 1932 m. rasta 10 apardytų ir keliolika suardytų III a. – VI a. ir XVII a. – XVIII a. (mirusieji laidoti karstuose) kapų. Mirusieji laidoti nedeginti su įkapėmis. Rasta papuošalų: žalvarinių antkaklių kūginiais, kilpiniais, dėželiniais ir šaukštiniais galais, juostinių apyrankių, lankinių segių, geriamojo rago apkalų, puoštų emaliu, darbo įrankių: peilių, žirklių ir ginklų: geležinių įmovinių kirvių, ietigalių. Aptiktos 3 ugniavietės, viena su apdegusiais paukščio, kitos su žmogaus ir arklio kaulais. 1964 m. rastos kelių suardytų kapų vietos ir pavienių radinių. 1968 m. kapinyno žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto archeologai. Radinius saugo Šiaulių Aušros muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.[1]

  1. Gibaičių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 627 psl.